žiaupčioti

žiáupčioti, -ioja, -iojo intr. 1. žr. žiaugčioti 1: Sirgdamas kakline žiáupčio[ja] J. Valgymas nelenda, žiáupčioja Upn. 2. žiopčioti: Kažkas, užšokęs ant scenos, mosavo, žiaupčiojo, kažką šaukė rš. Ne gieda, o tik žiaupčioja lūpomis rš. 3. žiovauti: Nustotum žiáupčiot, juk išsimiegojai Tj.